Kelionių projekto „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai Audrius ir Alma Sutkai tęsia kelionę po Islandiją, o kuo toliau – tuo daugiau šalies atsiveria už pagrindinių turistinių maršrutų. Per kelias savaites čia pora jau įveikė daugiau nei penkis tūkstančius kilometrų, aplankė Reikjaviką, leidosi į ugnikalnio kraterį, maudėsi tarp ledo lyčių ir „Defender“ visureigiu pravažiavo kelią, kuris dalį paros tiesiog dingsta po vandenynu.
Kelionė, tiesa, neapsieina ir be techninių išbandymų. Pirmosiomis savaitėmis keliautojams jau teko nusipirkti dvi naujas padangas – vieną teko keisti po ankstesnio prakirtimo, o kitą važiuojant žvyrkeliu pradūrė taip, kad joje atsirado dvi skylės. Islandijos keliai gali būti negailestingi net ir sustiprintoms, sudėtingoms sąlygoms skirtoms padangoms.
„Pasivažinėji dvi dienas be atsarginio rato, tai visą laiką nerviniesi. Niekada nežinai, kurioje vietoje sustosi. O F tipo kelių yra į valias: norėdamas pasiekti įdomius objektus, turi pasivažinėti žvyrkeliais“, – pasakoja A. Sutkus.
Pasak jo, kai kurie Islandijos žvyrkeliai primena Mongoliją – važiuojant reikia nuolat ieškoti tinkamo greičio, kad automobilio per daug nekratytų važiuojant vadinamąja tarka. Keliai saloje nenuspėjami ir tuo, kad net vienodai pažymėtas maršrutas gali staiga iš asfalto virsti keliasdešimties kilometrų žvyrkeliu.
Liftu į ugnikalnio vidų ir maudynės tarp ledo lyčių
Per šį kelionės etapą Sutkai spėjo patirti ir keletą įspūdingiausių Islandijos atrakcijų. Viena jų – nusileidimas maždaug 120 metrų į ugnikalnio kraterį. Lankytojai metaline kabina nuleidžiami į jo vidų, kur galima pamatyti mineralais ir uolienomis nuspalvintas sienas.
Ne mažesnį įspūdį paliko ir lagūna, kur nuo ledyno atskilusios lytys upe plaukia į vandenyną, o dalis jų lieka vadinamajame Deimantų paplūdimyje.
„Ten net ryžausi nusimaudyti tarp tų ledo lyčių. Tai vienos įspūdingiausių ir šalčiausių mano maudynių. Manau, vanduo buvo dviejų ar trijų laipsnių šilumos, nes per kelias minutes kojos pasidarė dėmėtos ir labai gėlė“, – prisimena keliautojas.
Panevėžys su uostu būtų Reikjavikas
Nors Islandija lepina gamtos stebuklais, miestai čia taip pat svarbi šalies patyrimo dalis. Pora aplankė Reikjaviką – šalies sostinė A. Sutkui pasirodė jauki, žemaaukštė ir visai neprimenanti vakarietiškų didmiesčių.
„Atrodo labai jaukus ir primena kokį nors nedidelį, šimtatūkstantinį Europos miestą. Pavyzdžiui, Panevėžys, jeigu turėtų uostą, galėtų būti Reikjavikas“, – juokiasi panevežietis ir pasakoja, kad sostinė juos pasitiko miesto gimtadienio švente, per kurią vyko pasaulinio lygio maratonas ir fejerverkų šou.
Miestas nustebino ne tik interaktyviomis pramogomis, lavos šou ar galimybe virtualiai „praskristi“ virš Islandijos, bet ir lietuvių gausa. Per kelias dienas Sutkai ne kartą buvo užkalbinti lietuviškai, tautiečių sutiko servisuose ir parduotuvėse.
Pasak Audriaus, Islandijoje gyvenantys lietuviai prie vietinio klimato seniai prisitaikę – daugelis turi visureigius ir savaitgaliais keliauja po kalnus, kraterius ar atokesnius salos kampelius.
Panevėžys su uostu būtų Reikjavikas
Nors Islandija lepina gamtos stebuklais, miestai čia taip pat svarbi šalies patyrimo dalis. Pora aplankė Reikjaviką – šalies sostinė A. Sutkui pasirodė jauki, žemaaukštė ir visai neprimenanti vakarietiškų didmiesčių.
„Atrodo labai jaukus ir primena kokį nors nedidelį, šimtatūkstantinį Europos miestą. Pavyzdžiui, Panevėžys, jeigu turėtų uostą, galėtų būti Reikjavikas“, – juokiasi panevežietis ir pasakoja, kad sostinė juos pasitiko miesto gimtadienio švente, per kurią vyko pasaulinio lygio maratonas ir fejerverkų šou.
Miestas nustebino ne tik interaktyviomis pramogomis, lavos šou ar galimybe virtualiai „praskristi“ virš Islandijos, bet ir lietuvių gausa. Per kelias dienas Sutkai ne kartą buvo užkalbinti lietuviškai, tautiečių sutiko servisuose ir parduotuvėse.
Pasak Audriaus, Islandijoje gyvenantys lietuviai prie vietinio klimato seniai prisitaikę – daugelis turi visureigius ir savaitgaliais keliauja po kalnus, kraterius ar atokesnius salos kampelius.