Kelionių projekto „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjai Audrius ir Alma Sutkai vėl išsiruošė į kelią – šį kartą jų maršrutas driekiasi per atšiaurią ir permainingą Islandiją, kur praleis beveik du mėnesius. Į salą pora atvyko tuo pačiu „Defender“, kuris jiems jau buvo tapęs namais kelionėje po Balkanus. Tiesa, šį kartą pažįstamam visureigiui teks visai kitokios užduotys – Islandijos aukštumų F tipo keliai, dešimtys brastų ir akmenuotos trasos, kuriose paprastiems automobiliams važiuoti nerekomenduojama ar apskritai draudžiama.
„Aš dar nesuprantu šitos Islandijos – čia grožis visur kaip iš paveikslų. Atrodo, pravažiuoji tris kilometrus ir vėl stoji, vėl kažkas įspūdingo. Gražu iš kairės į dešinę. Jeigu čia turėtume šešis ar aštuonis mėnesius, veiklos užtektų visam sezonui“, – pirmosios savaitės įspūdžiais dalinasi A. Sutkus.
Kelionė iki Islandijos prasidėjo beveik dviejų tūkstančių kilometrų pervažiavimu iš Panevėžio į šiaurinę Danijos dalį, iš kur iki Islandijos laukė dvi paros kelte. Jau čia Audriaus dėmesį patraukė automobilių parkas – didžiąją dalį sudarė kelionėms paruošti visureigiai grubesnėmis padangomis, su palapinėmis ant stogų ir kita reikalinga įranga. Tarp jų daug amerikietiškų visureigių, įvairių kartų „Defender“ modelių, netrūko ir mažesniųjų SUV, bet keturi varantieji ratai – neatsiejamas keliavimo čia atributas.
Pažįstamas automobilis, naujos sąlygos
„Automobilis mus labai džiugina, važiuojame tuo pačiu, kuriuo keliavome per Balkanus. Jis mus pažįsta, mes jį pažįstame“, – pasakoja keliautojas ir sako, kad kol kas nesutiko vietų, kur reikia itin gilių bekelės vairavimo žinių, tačiau bazinis suvokimas čia tikrai būtinas.
Didelių pakeitimų „Defender“ šiai kelionei neprireikė, tačiau teko pasiruošti šalčiui, vėjui ir drėgmei. Stogo palapinę keliautojai aprūpino papildomu šilumą sulaikančiu sluoksniu. Jis padeda ne tik išlaikyti komfortišką temperatūrą, kai lauke naktį lieka vos 3–4 laipsniai šilumos, bet ir sumažina vėjo keliamą triukšmą. Palapinėje įrengtas dyzelinis šildytuvas, kuris pravers norint išdžiovinti nuo lietaus permirkusius drabužius bei patalynę. A. Sutkus sako, kad tai vienas iš tų daiktų, kurių panaudoti gal ir neteks, bet jeigu prireiktų, geriau jį turėti ir nepanaudoti, nei prireikus gailėtis, kad nepasiėmė.
Pirmąjį signalą, kad kelionėje sąlygos bus atšiaurios, keliautojai gavo dar pakeliui, keltui kelioms valandoms sustojus Farerų salose. Rūkas, drėgmė ir stiprus vėjas leido suprasti, kokioje pasaulio dalyje pora atsidūrė. Nors orai čia atšiaurūs, Islandija pasitiko labai svetingai – išvažiavus iš kelto muitinės formalumai truko vos kelias minutes ir kelionė po salą prasidėjo netrukus.
Pirmosiomis dienomis teko priprasti ir prie vietinės kasdienybės. Grynieji pinigai Islandijoje beveik nereikalingi – jų prireikia nebent norint susimokėti už dušą stovyklavietėse. Važiuojant už miestų dėmesio reikalauja siauri keliai ir vienos eismo juostos tiltai: vienas vairuotojas įvažiuoja, o atvažiuojantis iš priešingos pusės turi palaukti. Toks vairuotojų susitarimas veikia, tačiau neleidžia užsimiršti grožintis aplink atsiveriančiais vaizdais.
Nuo paukščių iki Mėnulį primenančių peizažų
Vienas pirmųjų poros tikslų buvo pamatyti Islandijos simboliu tapusius atlantinius mormonus, kurių didžiausia kolonija pasaulyje yra įsikūrusi Vestmanų salose Islandijoje – čia peri apie 700 tūkstančių paukščių porų. Į salą keliautojai atvyko dar nepasibaigus šių paukščių sezonui, todėl galėjo iš arti stebėti urvuose jaunikliais besirūpinančius paukščius.
Tačiau ryškiausi įspūdžiai prasidėjo nusukus nuo pagrindinio salą juosiančio kelio. Audrius pasakoja, kad populiariausiose vietose juntamas masinis turizmas: stovyklavietės pilnos keliautojų iš įvairių šalių, o prie bendrų erdvių nusidriekia eilės.
Norint nuo to pabėgti, tenka rinktis F kategorijos kelius, vedančius į Islandijos aukštumas. Čia ir atsiskleidžia laukinė salos pusė – žvyras, aštrūs akmenys, statūs pakilimai ir viena po kitos sekančios brastos. Būtent čia atsiskleidžia priežastis, kodėl į Islandiją pora norėjo atvykti savo visureigiu. Akmenuoti keliai, minkštas gruntas, upės ir statūs pakilimai leidžia pasiekti vietas, kurių lengvuoju automobiliu pasiekti nepavyktų. Tiesa, net ir tinkamai paruošta technika nėra nepažeidžiama – vienoje iš brastų aštrus akmuo nepataisomai prakirto padangos šoną.
„Per pusdienį gali pervažiuoti trisdešimt ar keturiasdešimt brastų ir po kurio laiko tai jau pradeda atrodyti normalu“, – pasakoja keliautojas ir sako, kad matydami kitus keliautojus ir vertindami savo „Defender“, jie jaučiasi tinkamai pasiruošę Islandijos gamtos iššūkiams.
Maršrutą diktuoja oras
Islandijoje kelionės planą tenka peržiūrėti ir koreguoti kasdien. Dėl lietaus upės greitai patvinsta, o brastos tampa gilesnės, leliai uždaromi ir jų būklę galima stebėti specialiame internete esančiame žemėlapyje, kuris, kaip ir orų prognozė, tapo kasdienybės įrankis. Orą dar sunkiau prognozuoti dėl to, kad vienoje kalnų pusėje gali pliaupti lietus ir pūsti stiprus vėjas, o už keliasdešimties kilometrų – šviesti saulė.
Permainingas oras formuoja ir vietinių gyvenimo būdą. Audrius pastebėjo, kad islandai automobiliuose nuolat turi šiltesnės ir neperšlampamos aprangos, maisto, vandens, palapines ar kėdes. Vos pasirodžius saulei, jie sėda ant dviračių ir traukia į gamtą, taip stengdamiesi išnaudoti kiekvieną šviesesnę valandą ir kiek įmanoma ilgiau pasidžiaugti vasara. Keliautojams toks pasirengimas taip pat tampa kasdienybe: net saulėtą rytą iš automobilio tenka lipti su šiltu džemperiu ir visada turėti striukę, net ir pirštines, nes oro sąlygos gali pasikeisti per kelias minutes.
„Vėjas ir lietus tokie stiprūs, kad gali rengtis kokiais tik nori neperšlampančiais rūbais, per kelias minutes lieki šlapias. Čia visą laiką turi stebėti kelių žemėlapius ir galvoti, kas bus rytoj ar poryt“, – sako A. Sutkus.
Pasak jo, aktyviai Islandiją norinčiam pažinti žmogui visureigis yra būtinybė. Tą rodo ir vietinių automobilių parkas: saloje daug galingų, dideliais ratais apautų visureigių. Net ir turistus vežiojantys autobusai dažnai turi šešis varančiuosius ratus ir dideles padangas.
Taip pat galima išvysti ir ant sunkvežimių platformų sukonstruotų itin didelio pravažumo automobilių, skirtų važiavimui į atokesnes vietas.
Pirmosiomis dienomis keliautojai dar tik pradėjo pažintį su Islandija. Jų dar laukia kriokliai, geologiniai dariniai, banginių stebėjimo išvykos ir šiaurės pašvaistės, kurių sezonas jau prasidėjo. Tiesa, pirmoji savaitė jau leido suprasti svarbiausią dalyką apie šią magišką vietą: „Islandija yra apie gamtą. Čia gali būti daug visokių atrakcijų, muziejų, veiklų, bet pagrindinius stebuklus vis tiek sukūrė pati gamta.“